Rūkymo žala dantims

 

1964 metų sausio 11 d. rūkymas buvo oficialiai pripažintas kaip kenkiantis sveikatai įprotis. Tą dieną JAV generalinis chirurgas Luther Terry išleido „Rūkymas ir sveikata” ataskaitą, kurioje padarė išvadą, kad cigarečių rūkymas prisideda prie mirtingumo nuo tam tikrų specifinių ligų.

Praėjus 57 metams po šio tyrimo pasirodymo, 30% Lietuvos gyventojų vis dar reguliariai rūko tabaką. Dažnai tikriausiai net nesusimąstome, kaip tabakas veikia mūsų dantis. Tačiau burnos ertmė yra tarsi fronto linija, nes tabako dūmai pradeda žaloti organizmą būtent nuo burnos ertmės ir dantų. Dantys – neatsiejama viso žmogaus organizmo dalis, ir visiškai akivaizdžiai atspindi bendrą būklę.

 

• Blogą kvapą: cheminės medžiagos, esančios cigaretėse, neišpučiamos kartu su iškvepiamu dūmu, todėl lieka burnoje, kvėpavimo takuose ir sukelia nemalonų burnos kvapą.

• Dantų spalvos pakitimus: įkvėptuose cigaretės dūmuose yra nemažai dervų, iš kurių tik apie 30 procentų pasišalina iškvėpiant orą. Likusios nusėda gerklėje ir plaučiuose, taip pat ant dantų ir dantenų paviršiaus, ko pasekoje dantys įgauna gelsvą, o kartais – net rudą spalvą.

• Dantų kietąjį apnašą: rūkantiems labiau kaupiasi apnašos, kurių nepašalinus, formuojasi tamsūs dantų akmenys.

• Dantų ir dantenų jautrumą: rūkymas mažina seilių kiekį ir slopina imuninę sistemą, tad dantys lieka neapsaugoti - taip jie yra greičiau pažeidžiami infekcijų, blogėja audinių gijimas.

• Dantų ėduonį: dėl išsausėjusios burnos gleivinės rūkantiems žmonėms ėduonies plitimo procesas paspartėja net kelis kartus.

• Periodontitą: tai yra dažniausia liga, su kuria susiduria rūkantys žmonės. Jos metu uždegimas pažeidžia dantį supančius audinius: dantenas, periodonto raištį, cementą, alveolės kaulą. Rūkantys dažniausiai serga sunkesne periodonto forma nei nerūkantys, nes audiniai lėčiau gyja dėl susiaurėjusių kraujagyslių. Dėl šios ligos rūkantieji dažniau ir greičiau netenka dantų - nustatyta, kad apie 40% rūkančiųjų, sulaukusiųjų 60 metų amžiaus, praranda visus arba beveik visus dantis.

• Vėžį: rūkantiesiems gresia ne tik visiems plačiai žinomas plaučių vėžys, bet ir kitos šios ligos formos. Dėl cigaretėse esančių kancerogenų, susirgimai skrandžio, stemplės, plaučių bei burnos vėžiu rūkantiesiems gresia 10 kartų dažniau. Ilgai negyjančios žaizdelės ir opos gali būti pirmaisiais vėžio požymiais.  

• Lėtesnį gijimą po operacijų: į žmogaus kraują patenkantis nikotinas ir anglies monoksidas sutrikdo kraujo patekimą į tam tikras vietas, taip apsunkindamas ir sulėtindamas pooperacinį gijimą, todėl žaizdos gyja lėčiau. Todėl griežtai draudžiama rūkyti operacijos dieną ir mažiausiai 2 savaites po jos.

• Didesnę riziką pooperacinėms komplikacijoms: rūkantys turi didesnę operacinių komplikacijų tikimybę. Dažniausios rūkymo sukeltos komplikacijos – blogai gyjančios žaizdos, ilgai neišnykstantys randai ar žaizdos infekcija. Sulėtėjus kraujotakai, taip pat atsiranda implanto atmetimo galimybė.

 

Dantenų ligų progresavimas lėtėja asmenims, metusiems rūkyti. Rūkymo nutraukimas netgi gali atstatyti normalų dantenų gijimo atsaką, tad metus rūkyti, dantenos, tikėtina, taps sveikesnės.

Neplanuojantieji mesti rūkyti dantų priežiūrai turėtų skirti daugiau dėmesio: dažniau lankytis pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą, kad įvertintų dantų, dantenų ir periodonto būklę. Kartais verta naudoti specialias tabako pigmento kaupimąsi mažinančias dantų pastas, o siekiant sumažinti tamsaus pigmentinio apnašo kaupimąsi ant dantų paviršiaus, po kiekvienos surūkytos cigaretės reikėtų išsivalyti dantis. Tarpdančius rekomenduojama išvalyti tarpdančių siūlu ir tarpdančių šepetėliais, nuvalyti liežuvį specialiu gremžtuku bei esant poreikiui naudoti burnos skalavimo skystį. Be to, nepaprastai svarbu tinkamai maitintis.